Nerimas yra natūrali organizmo apsaugos sistema. Jis padeda pastebėti pavojų, paruošia kūną reaguoti ir leidžia pasiruošti neapibrėžtoms situacijoms. Kaip teigia psichologas Stefanas Hofmannas, nerimą galima suprasti kaip „sveiką, adaptyvų atsaką į aplinkos grėsmę“. Sunkumai prasideda tada, kai šis atsakas tampa pernelyg lengvai sužadinamas, per intensyvus arba jį tampa per sunku išjungti.
Į terapiją dažnai ateinama tada, kai nerimas pradeda siaurinti gyvenimą. Galbūt vengi pokalbių, kurių iš tikrųjų norėtum. Atidėlioji sprendimus, kuriuos reikia priimti. Galbūt pernelyg ruošiesi, per daug mąstai, tikrini, ieškai patikinimo arba nuolat stebi, kas galėtų nutikti blogo. Trumpuoju laikotarpiu tokios strategijos dažnai atrodo prasmingos, nes bent akimirkai sumažina diskomfortą. Tačiau kai jomis tenka remtis vis dažniau, pasaulis ilgainiui gali atrodyti mažesnis, o tu — mažiau laisvas.
Skirtingos nerimo formos, panašus mechanizmas
Panikos priepuoliai, socialinis nerimas, generalizuotas nerimas, fobijos, sveikatos nerimas ir įkyrios baimės iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti gana skirtingai. Vieną žmogų gąsdina staiga užplūstantys kūno pojūčiai. Kitą, žmonių vertinimas. Trečią kausto nežinomybė, ligos, klaidos ar galimybė prarasti kontrolę. Vis dėlto už šių skirtumų nerimas dažnai veikia panašiai: protas aptinka grėsmę, kūnas pasiruošia pavojui, o gyvenimas po truputį pradedamas organizuoti taip, kad kuo greičiau ateitų palengvėjimas.
Tai svarbu, nes nerimas retai tėra simptomų sąrašas. Jis turi savo priešistorę ir gali būti susijęs su atsakomybe, prieraišumu, perfekcionizmu, gėda, trauma, netektimi, šeimos vaidmenimis arba metais, praleistais būnant nuolatinėje emocinėje parengtyje. Kartais nerimas saugo nuo bejėgiškumo. Kartais nuo nusivylimo, atstūmimo, kaltės ar kontrolės praradimo. Terapijoje svarbu suprasti, ką nerimas bando atlikti, kodėl jis tapo reikalingas ir kaip gyvenimas gali tapti mažiau jo valdomas.
Kaip padėti sau
Jeigu norisi nusiraminti greitai, viena iš technikų yra stabilus, ritmingas kvėpavimas. Taip kvėpuodami siunčiame nervų sistemai signalą persijungti į saugesnį režimą. Įrankis paprastas, bet pakankamai veiksmingas ir mokslininkų rekomenduojamas kaip trumpalaikio nusiraminimo priemonė. Pagalbinį kvėpavimo įrankį gali išbandyti žemiau. Rekomenduojame bent 25 min. nustatymuose pasirinkus 5–6 sekundžių ritmą.
Kaip galime padėti
Mūsų komandoje į nerimą žiūrime ir praktiškai, ir žmogiškai. Dirbame su simptomais, bet neatskiriame jų nuo tavo patirties, santykių, kūno, istorijos ir vidinių modelių. Dirbant terapijoje gali stiprėti gebėjimas reguliuoti emocijas, išbūti nežinomybėje, o tai palaipsniui leidžia grįžti prie tų gyvenimo ir psichikos dalių, kurių teko vengti. Terapijos tikslas, nerimo prasme, yra padėti jam grįžti į savo vietą, kad šis mažiau valdytų tavo gyvenimą ir tinkamai atliktų savo funkciją – tiksliau informuotų tave apie galimą pavojų ar neapibrėžtumą.
Jei jauti, kad nori pradėti suprasti savo nerimą, gali parašyti mums arba pasižvalgyti po psichologų sąrašą čia. Konsultacijos vyksta Vilniaus Naujamiestyje arba nuotoliu, kaip tau patogiau.
