Man visada buvo įdomu suprasti savo ir kitų kančią bei laimę, mokytis padėti sau ir, pagal galimybes, kitiems.
Psichologijos ir psichoterapijos studijos davė man mokslo žiniomis grįstą pamatą ir įrankius, o gyvenimo patirtis bei domėjimasis platesniais egzistenciniais ir kultūriniais klausimais praplėtė mąstymo horizontą, suteikė jam daugiau kritiškumo ir lankstumo.
Sesijų metu kursiu šiltą ir priimančią atmosferą, kurioje galėsime kartu naviguoti jūsų sunkumų žemėlapį. Ieškosime praktikų, kurios veikia, įžvalgų, kurios išlaisvina, ir naujų perspektyvų, kurios keičia santykį su savo vidine patirtimi bei aplinka. Nepamiršime stebėti kūno pojūčių ir jų sąveikos su elgesiu, jausmais ir mintimis. Pasitelkdami kvėpavimo lėtinimo ir kitas praktikas mokysimės sugrįžti į „čia ir dabar“.
Dirbdami su nerimu galėsime susitelkti tiek į konkrečias jo apraiškas – nuolatinį nerimavimą, paniką, fobijas, obsesijas ir kompulsijas, – tiek į bendresnį nerimo foną: santykį su saugumu, neapibrėžtumu ir pačiu nerimu, dėmesio įpročius, tuštumos pojūtį.
Man labai svarbu terapijoje nesislėpti už psichologinių šablonų, puoselėti ir išlaikyti autentiškumą bei žmoniškumą.