Baimė saugo. Ji padeda sustoti, pastebėti grėsmę ir pasiruošti veikti. Visgi kartais ši natūrali apsauginė sistema taip stipriai prisiriša prie konkretaus objekto, situacijos, vietos ar kūno patirties, kad gyvenimas po truputį ima suktis aplink vengimą. Skrydžiai, šunys, vairavimas, adatos, liftai, aukštis, uždaros erdvės ar medicininės procedūros gali tapti situacijomis, kuriose kūnas ir protas laukia grėsmės. Tada atsiranda mintys: „ištiks panika“, „nepavyks pabėgti“, „užplūs gėda“, „prarasiu kontrolę“.
Iš šalies, tokios reakcijos gali atrodyti sunkiai suprantamos. Kartais net gali kilti konfliktų: „Tai kodėl negali? Negi taip baisu?“ Tačiau žmogui, kuris tai išgyvena, grėsmė atrodo labai tikra. Net jei protas sako, kad situacija nėra pavojinga, kūnas gali reaguoti, lyg pavojus būtų čia ir dabar.
Kodėl vien logikos neužtenka
Tai, kad racionalus situacijos supratimas ne visada nuramina, padeda paaiškinti vienas žymiausių baimės reakcijas tyrinėjančių mokslininkų Josephas LeDoux. Jo darbai apie skirtingus grėsmės apdorojimo kelius padeda suprasti, kad baimę apdirbame keliais lygmenimis: vieni jų leidžia geriau suvokti situaciją, o kiti automatiškai, greitai paruošia kūną gintis / bėgti / sustingti. Todėl žmogus gali suprasti, kad situacija nėra pavojinga, bet jo nervų sistema vis tiek reaguoja pagal senesnę, greitesnę logiką. Nors žmogus dažnai pats žino, kad situacija nepavojinga, kūnas tuo netiki.
Kaip vengimas siaurina gyvenimą
Kai kūnas taip greitai sureaguoja į grėsmę, natūralu norėti kuo greičiau nuo jos pasitraukti. Ir iš tiesų, vengimas dažnai prasideda kaip palengvėjimas. Neiti. Neskristi. Lipti laiptais. Atidėti kraujo tyrimą. Išeiti anksčiau. Paprašyti, kad situaciją sutvarkytų kas nors kitas. Tokiomis akimirkomis ramiau, nes pavojus nutolsta. Tačiau palengvėjimas gali nepastebimai stiprinti baimę, nes negauname progos išmokti, kad situaciją buvo pakeliama. Liekam su ta pačia išvada: „Išgyvenau tik todėl, kad išvengiau.“
Bėgant laikui fobija gali pradėti priimti sprendimus už tave. Ji sprendžia, kuriuo keliu važiuosi, kokių kvietimų atsisakysi, kuriuos vizitus atidėsi. Kelionės taip ir lieka nesuplanuotos, svarbios gyvenimo dalys lieka nepasiekiamos. Kartais tai vyksta taip pamažu, kad sunku pastebėti kiek daug pasirinkimų jau daroma iš baimės.
Fobija taip pat turi asmeninę reikšmę. Vienam ji gali būti susijusi su pavojumi. Kitam su gėda, bejėgiškumu, pasibjaurėjimu, kūno pažeidžiamumu, kontrolės praradimu ar ankstesne patirtimi, kuri nebuvo iki galo perdirbta. Todėl terapijoje aiškinamės ką ši baimė saugo, nuo ko ji atitraukia ir kokią gyvenimo dalį laiko užrakintą.
Kaip galime padėti
Mūsų komanda su fobijomis dirba atsargiai, aiškiai ir aktyviai. Ugdysime saugumą, emocijų reguliacijos įgūdžius ir savęs supratimą, kad prie vengiamos situacijos artėtume struktūruotai. Kartais tai apima laipsnišką susidūrimą su bijoma situacija, o kartais pirmiausia reikia suprasti vidinę logiką, kuri baimei suteikia galią. Dažnai reikia abiejų.
Jei jauti, kad baimė priima per daug sprendimų tavo gyvenime, galime padėti ją suprasti giliau. Susisiekti su mumis gali el. paštu, kurį rasi kontaktų puslapyje arba užsiregistruoti tiesiogiai psichologų sąraše.
