Panikos priepuolį gali išgyventi taip, lyg kūnas būtų staiga įjungęs avarinę parengtį. Širdis ima daužytis, trūksta oro, svaigsta galva, tirpsta rankos, pila karštis ar šaltis, pojūčiai tampa neįprasti, o mintyse gali atsirasti gąsdinančių scenarijų: „tuoj nualpsiu“, „man kažkas su širdimi“, „uždusiu“, „išprotėsiu“, „prarasiu kontrolę“, „numirsiu“. Net jei vėliau paaiškėja, kad reali katastrofa negrėsė, priepuolio metu kūnas ir protas dažnai veikia taip, lyg reikėtų skubiai gelbėtis.
Kūno pojūčiai kaip grėsmė
Panikos priepuoliai dažnai prasideda nuo pastebėto kūno pojūčio. Jei nuskaitai tą pojūtį kaip pavojų, kūnas reaguoja dar stipriau. Kuo kūnas reaguoja stipriau, tuo labiau atrodo, kad kažkas iš tiesų negerai. Taip gali užsisukti uždaras panikos ratas: pojūtis sukelia baimę. Baimė sustiprina pojūtį. Sustiprėjęs pojūtis atrodo dar pavojingesnis.
Psichologas Davidas Clarkas paniką sieja su katastrofišku kūno pojūčių interpretavimu. Pasak jo, problema dažnai nėra pats širdies plakimas, svaigimas ar dusulys. Problema yra tai, ką jie reiškia žmogui panikos priepuolio metu. Širdies plakimas tampa „infarktu“. Dusulys tampa „uždusiu“. Svaigimas tampa „nualpsiu“. Svarbu tai, kad šios katastrofiškos interpretacijos paprastai dar labiau sustiprina pavojaus jausmą. Dėl to žmogui gali kilti stiprus noras dar atidžiau stebėti save, o panika ima rinkti vis daugiau tariamų „įrodymų“, kad pavojus tikras.
Baimė, kad priepuolis grįš, riboja
Po vieno ar kelių panikos priepuolių žmogus neretai pradeda gyventi atsargiau, nes prisiminimai apie baimę vis dar gyvi. Pradedama stebėti pulsą, kvėpavimą, galvos svaigimą, skrandį, rankų tirpimą. Atsiranda noras sėdėti arčiau išėjimo, vengti viešojo transporto, parduotuvių, eilių, kelionių, sporto, susitikimų ar vietų, iš kurių būtų sunku greitai išeiti.
Trumpuoju laikotarpiu tai gali suteikti saugumo. Tačiau ilgainiui panika gali pradėti brėžti vis griežtesnes ribas: eik tik ten, kur saugu, daryk tik tai, ką gali kontroliuoti, nepasitikėk savo kūnu. Taip atsiranda pačios panikos baimė. Žmogus pradeda bijoti ne tiek konkrečios vietos ar situacijos, bet kad ten gali prasidėti panikos priepuolis ir bus sunku išbūti, išeiti ar sulaukti pagalbos.
Kaip padėti sau
Jeigu norisi nusiraminti greitai, viena iš technikų yra stabilus, ritmingas kvėpavimas. Taip kvėpuodami siunčiame nervų sistemai signalą persijungti į saugesnį režimą. Įrankis paprastas, bet pakankamai veiksmingas ir mokslininkų rekomenduojamas kaip trumpalaikio nusiraminimo priemonė. Pagalbinį kvėpavimo įrankį gali išbandyti žemiau. Rekomenduojame bent 25 min. nustatymuose pasirinkus 5–6 sekundžių ritmą.
Kaip galime padėti
Konsultacijose aiškinamės kaip panika veikia tavo kūne ir gyvenime: kokie pojūčiai labiausiai gąsdina, kokios mintys įsijungia priepuolio metu ir ko pradėjai vengti. Kartu stipriname gebėjimą reguliuoti kūno reakcijas, mažinti baimę kūno pojūčiams ir palaipsniui grįžti prie vietų ar veiklų, kurių teko atsisakyti.
Jei jauti, kad panikos priepuoliai pradėjo valdyti tavo pasirinkimus ir tapo sunkiai pakeliami, galime padėti juos suprasti giliau. Susisiekti su mumis gali el. paštu, nurodytu kontaktų puslapyje, arba užsiregistruoti tiesiogiai pasirinkus psichologą.
